Naujienos

Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) reguliacinė aplinka.

Šilumos tiekimo įmonės, kaip ir didžioji dauguma kitų komunalines paslaugas tiekiančių įmonių, yra natūraliosios monopolijos. Natūrali monopolija – yra monopolija srityje, kurioje patekimą į rinką riboja didelės infrastruktūros išlaidos ar/ir kitos kliūtys.  Didžiausias (kartais vienintelis) tiekėjas rinkoje turi pranašumą prieš galimus konkurentus. Natūraliomis monopolijomis laikomas centralizuotas elektros, vandens, dujų, šilumos tiekimas, geležinkeliai. Valstybė saugodama vartotojus nuo neproporcingai didelių kainų, kurias sukurtų konkurencijos rinkoje trūkumas,  reguliuoja tokių monopolijų veiklą, kainodarą. Šilumos tiekimo veiklos reguliavimui, šilumos gamybos konkurencijos didinimui, kainodaros reguliavimui vandens ir energetikos sektoriuose yra įsteigta Valstybinė energetikos reguliavimo taryba  (VERT). VERT – nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės prasme, reguliuojanti energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą. VERT tikslas užtikrinti vartotojams energetikos paslaugų kokybę ir prieinamumą efektyviai veikiančiose rinkose.

UAB „Kaišiadorių šiluma“ yra valdoma bendrovės akcininkų, iš kurių pagrindinis yra Kaišiadorių rajono savivaldybė, atstovaujama rajono mero. Bendrovės veikla kontroliuojama dvejais lygiais, kaip jau buvo minėta – VERT, taip pat ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos. Bendrovė negali vienašališkai priimti sprendimų dėl šilumos kainų nustatymo, investicijų ir plėtros vykdymo, padalinių steigimo, bendrovės reorganizavimo ar likvidavimo.

 Suprantame, kad šilumos ir karšto vandens vartotojams svarbiausias rūpestis yra teikiamų paslaugų kaina ir kokybė. Tuo tarpu bendrovės pagrindinis tikslas yra šilumos gamybos ir tiekimo patikimumo užtikrinimas. Iš šio tikslo ir kyla pagrindinės veiklos organizavimo užduotys: darbo ir personalo organizavimas, įrenginių, statinių ir pastatų ir kitos infrastruktūros remontavimas, renovavimas ir patikimumo didinimas, šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumo didinimas. Visa tai ir sudaro pagrindinius šilumos gamybos ir tiekimo organizavimo kaštų centrus. Sąnaudos būtinos kurui, elektrai, vandeniui, įsigyti, sumokėti atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei, periodiškai remontuoti įrenginius, parengti ir pateikti sąskaitas vartotojams, organizuoti kokybišką šilumos ir karšto vandens apskaitą ir formuoja galutinę šilumos tiekimo kainą vartotojams. Tuo tarpu šildymo sąskaitų dydis priklauso ne tik nuo tiekiamos šilumos kainos, bet ir nuo pačių vartotojų: kaip jie vartoja šilumą, prižiūri savo namų šildymo sistemas, renovuoja ar ne pastatus, kuriuose gyvena ir dirba.

Pasibaigus ataskaitiniams metams,  VERT teikiamos nepriklausomo auditoriaus audituotos veiklos ir finansinės ataskaitos. Jų pagrindu kas tris-penkis metus reguliuotojas įvertina, kurios bendrovės išlaidos tikrai buvo būtinos veiklai ir patikimumui užtikrinti. Tik pagrįstų sąnaudų pagrindu ir apskaičiuojamas bei patvirtinamas bendrovės metinis pajamų lygis, tai yra tokia pinigų suma, kuri būtina veiklai užtikrinti. Pajamų lygį dalijant iš parduodamos šilumos kiekio yra gaunama šilumos kaina.

Žaliasis energetikos kursas.

2024 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją 2024-2050 m. Strategija parengta siekiant įgyvendinti esminius pokyčius energetikos sektoriuje – užtikrinti, kad Lietuvoje būtų pagaminama tiek energijos, kiek jos suvartojama, ir kad energetikos sektorius taptų visiškai neutralaus poveikio klimatui sektoriumi iki 2050 m. Įgyvendinti pokyčiai suteiks galimybę paspartinti ekonomikos vystymąsi, perėjimą prie naujos energetikos sistemos, prisidės prie visuomenės gerovės augimo ir užtikrins nacionalinio saugumo interesus. Siekdama žaliojo kurso tikslų, Lietuva iki 2050 m. pereis tik prie neutralaus poveikio klimatui energijos šaltinių. Bus toliau vystomi AEI gamybos pajėgumai tiek jūroje, tiek sausumoje, taip pat vertinamos naujų elektros energijos generacijos šaltinių naudojimo galimybės. Bus skatinamas šilumos gamybos, transporto, pramonės bei kitų sektorių perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui energijos šaltinių ir alternatyviųjų degalų naudojimo.

Lietuvos miestuose išvystytos CŠT sistemos yra viena iš Lietuvos energetikos sektoriaus stiprybių,

įgalinanti savivaldos lygiu daryti didelio masto ir santykinai greitus pokyčius dekarbonizuojant šilumos tiekimą ir šiems pokyčiams išnaudoti masto ekonomiją. Pokyčius šilumos tiekimo sektoriuje iki 2050 m. lems šios pagrindinės kryptys: pastatų energinio efektyvumo didėjimas, perėjimas prie aplinkos energiją naudojančių technologijų (pavyzdžiui, šilumos siurblių) ir augantis AEI technologijų naudojimas. Bendrai suvartojamos šilumos kiekis nuosekliai mažės dėl klimato kaitos ir augančio energijos vartojimo efektyvumo. Siekiama atsisakyti iškastinio kuro naudojimo šilumos sektoriuje, bus skatinama pereiti prie AEI (biokuras, biodujos), elektros (šilumos siurblių, elektrinių boilerių), aplinkos energijos naudojimo (pramonės, IT, vandentvarkos įmonių generuojama atliekinė šiluma). Biokuro poreikis trumpuoju laikotarpiu turėtų išaugti, tačiau nuo 2040 m. jo poreikis mažės, bus ribojamas arba visai draudžiamas kietojo gabalinio kuro naudojimas individualiam šildymui miestuose. Dėl Lietuvos klimato sąlygų ypatumo CŠT sistemose visiškai atsisakyti biokuro neplanuojama, jo naudojimas planuojamas ir po 2050 m.

Siekiant užtikrinti naujos kartos energetikos vertės grandinės vystymąsi Lietuvoje, siekiama sukurti palankias investicines sąlygos Lietuvoje plėtoti daug energijos vartojančios, tvarios pramonės ir paslaugų rūšis. Tame tarpe ir tvarių biodujų ir biometano gamybą. 2025–2040 m. metano (gamtinių dujų ir biodujų) poreikis šalyje sieks 13,8–20,4 TWh.. Planuojama, kad iki 2050 m. gamtinių dujų poreikis turėtų išnykti, o visą likusią metano dujų pasiūlą turėtų sudaryti biometanas, kuris bus gaminamas iš Lietuvoje esančių biomasės išteklių, ir galimai sintetinis metanas, jeigu jo gamyba iš žaliojo vandenilio ir biogeninio anglies dioksido bus konkurencinga su kitomis kuro rūšimis. Bus siekiama išnaudoti Lietuvoje susidarančių atliekų ir liekanų potencialą ir nuosekliai didinti biometano gamybą.

Šilumos tiekimo organizavimo iššūkiai Stasiūnų kaime.

Kas yra patikimumo užtikrinimas CŠT? Tai toks šilumos tiekėjo veiklos organizavimas, kuris užtikrintų, kad šilumos tiekimas nenutrūktų. Tai ypač svarbu šaltuoju metų laikotarpiu, kai sutrikus šilumos gamybai ir tiekimui, centralizuotai šildomi pastatai arba dalis jų nebūtų šildomi. Dėl to galėtų užšalti ir būti sugadinami šildymo sistemos, šilumos tiekimo tinklai, šilumos gamybos įrenginiai. Patikimumo užtikrinimui turi būti paruošti pagrindiniai šilumos gamybos ir rezerviniai šilumos gamybos įrenginiai, laiku atliekami įrangos remontai, renovacijos, rekonstrukcijos ir kitokios investicijos į infrastruktūrą. Turi būti laiku pasirūpinta energijos ištekliais: kuro, elektros pirkimu. Taip pat atitinkamos kvalifikacijos darbuotojais, kurie vykto šilumos gamybos ir tiekimo veiklą.

Bendrovės Stasiūnų k. katilinės centralizuotą šilumos tiekimo sistemą aptarnauja senas (1976 m. įrengtas ir 1993 m. rekonstruotas į biokurą deginantį katilą) medienos biokurą (SM) naudojantis šilumos gamybos įrenginys. Rezerviniai pajėgumai užtikrinami skystą kurą (krosnių kuras) kūrenančio šilumos gamybos įrenginio, pastatyto 1977 m. Stasiūnų k. katilinėje per metus sunaudojama apie 3532 MWh biokuro (SM) ir pagaminama, apie 2610,5 MWh šilumos energijos. Esamo šilumos gamybos įrenginio efektyvumas vos 72 proc. Šilumos tiekimo tinklų nuostoliai sudaro daugiau kaip 30 proc. nuo visos į tinklą patiektos šilumos energijos. Šilumos tiekimo tinklai ir katilinė pastatyti praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidutyje. Pastatai ir statiniai iš esmės nerenovuoti. Esamos CŠT sistemos Stasiūnų k. pilna rekonstrukcija bendrovei kainuotų 2,2-2,5 mln. Eur. Tokia investicija ilgojoje perspektyvoje visiems rajono šilumos energijos vartotojams padidintų kainą 5-7 proc. ir dėl mažėjančio šilumos vartojimo būtų iš esmės neatsiperkanti.

Bendrovė, didindama šilumos gamybos efektyvumą, tiekimo patikimumą ir mažindama veiklos poveikį aplinkai, planavo atsisakyti esamų pastatų rekonstravimo ir pastatyti naują konteinerinę biokuro katilinę su akumuliacine talpa ir nauju kuro ūkiu. Taip pat renovuoti esamą magistralinę orinę šilumos tiekimo tinklų trasą. Projektą buvo tikimasi finansuoti Europos sąjungos lėšomis ir lengvatine nacionalinio plėtros banko ILTE paskola. Tačiau paskelbus kvietimą teikti finansavimo paraiškas, įvertinę būtinąsias sąlygas paramai gauti, numatėme, kad tikimybė gauti paramą yra minimali ir dėl aukštų reikalavimų efektyvumui ir dėl mažo numatyto finansinio „krepšelio“. Taigi vykdyti projektą ekonomiškai nenaudinga, net ir su ES parama. 

Alternatyvą numatytam projektui radome, sužinoję apie UAB „Kaišiadorių paukštynas“ planą statyti biometano dujų jėgainę ir pagamintas aukštos kokybės biodujas patiekti į AB „Amber Grid“ dujų perdavimo sistemą. Kadangi bendrovės specialistai turėjo patirties įrengiant dujines konteinerines katilines Pravieniškių kaime, atsirado pasiūlymas analogišką sprendimą pritaikyti Stasiūnų kaimo CŠT. Projekto įgyvendinimo planas susidarytų iš gamtinių dujų skirstymo tinklo atvedimo nuo Kaišiadorių DSS iki Stasiūnų k., dujinių konteinerinių katilinių įrengimo Parko ir Ateities gatvėse ir prijungimo prie esamo skirstomojo šilumos tiekimo tinklo. Šiuo metu esanti katilinė nuo Stasiūnų k. CŠT sistemos būtų visiškai atjungta, magistralinė orinė šilumos tiekimo tinklų trasa būtų demontuota. Įvykdžius projektą, šilumos energija Stasiūnų k. būtų gaminama iš biodujų, kurias ilgalaikių kontraktų pagrindu įsigytume iš UAB „Kaišiadorių paukštynas“ biodujų jėgainės.

Numatoma, kad toks investicijų projektas atsieitų bendrovei 400,0-450,0 tūkst. Eur. Projektas finansuojamas banko, arba kitos komercinių paslaugų įmonės teikiamos paskolos lėšomis.  Suskaičiuota, kad dėl iš esmės padidinto šilumos gamybos efektyvumo, ženkliai sumažintų šilumos tinklų nuostolių, kaštų personalui išlaikyti, mokesčiams sumokėti, įrangos remontams ir eksploatacijai, įgyvendintas projektas įtakos šilumos kainai neturės. Investicijos atsipirkimas numatomas per šešiolika metų.

Įgyvendinę projektą, padidinsime šilumos energijos tiekimo patikimumą daugiau kaip dvejiems šimtams Stasiūnų kaimo šilumos vartotojų, išvengę šilumos kainų augimo ir iškastinio kuro naudojimo padidėjimo bendrovės kuro struktūroje. O ateityje planuojame, kad visose mažosiose bendrovės dujinėse katilinėse (32) šiluma bus gaminama iš biometano dujų.

  1pav. Planuojama, kad biodujomis kūrenamos katilinės bus pastatytos Stasiūnų k. Ateities ir Parko gatvės

2 pav. UAB „Kaišiadorių šiluma“ Stasiūnų k. katilinė pastatyta 1975 m.